Automatikos kūrimo istorija

Automatikos istorija tęsiasi tūkstančius metų, nuo paprastų mechaninių įrenginių iki sudėtingų sistemų, kurios skatina šiuolaikinę pramonę. Žemiau pateikiama pagrindinių automatizavimo kūrimo etapų apžvalga:

1. Senoviniai ir ankstyvieji mechaniniai įrenginiai

  - Prieš įprastą erą: senovės civilizacijos išrado paprastus mechaninius įtaisus, tokius kaip svirtis, skriemuliai ir vandens ratai, kad sumažintų darbo jėgą ir padidintų našumą. Pavyzdžiui, graikų matematikas Archimedas sukūrė vandens varžtą drėkinimui.

  - Viduramžiai: Viduramžiais buvo sukurti mechaniniai laikrodžiai ir automatai, atspindintys ankstyvus mechaninio automatizavimo bandymus. Laikrodžio mechanizmai tapo sudėtingesnių mašinų pagrindu.

2. Pirmoji pramonės revoliucija (XVIII a. pabaiga – XIX a. pradžia)

  - Garo energija ir mašinos: Pramonės revoliucija pažymėjo garo variklių ir mechaninės įrangos augimą. Mašinos, tokios kaip besisukantis jennys tekstilės gamyboje, leido iš dalies automatizuoti, o tai labai pagerino efektyvumą.

  - Ankstyvieji valdymo mechanizmai: mašinoms vis sudėtingėjant, atsirado automatinio valdymo poreikis. 1788 m. James Watt išrado išcentrinį reguliatorių, skirtą reguliuoti garo variklio greitį, vieną iš pirmųjų automatinių valdymo įtaisų.

3. Antroji pramonės revoliucija (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia)

  - Elektros energija ir ankstyvoji automatizacija. Įvedus elektrą, mašinas galėjo maitinti elektros varikliai ir valdyti elektros sistemomis, pakeičiant mechaninius energijos šaltinius. Ankstyvosioms automatizavimo formoms pradėti naudoti jutikliai ir relės.

  - Surinkimo linijos gamyba: 1913 m. Henry Fordas automobilių gamyboje pristatė surinkimo liniją, automatizuodamas dalį gamybos proceso. Standartizavimas ir darbo pasidalijimas buvo pagrindiniai šio požiūrio principai.

4. Kontrolės teorijos raida (XX a. vidurys)

  - Grįžtamojo ryšio kontrolės teorija: 1940-aisiais matematikas Norbertas Wieneris sukūrė kibernetikos koncepciją, pristatydamas grįžtamojo ryšio valdymo sistemas. Šios sistemos koreguoja įvestis, kad išlaikytų stabilumą, sudarydamos šiuolaikinio automatizuoto valdymo pagrindą.

  - Mechaninė ir elektroninė integracija: tobulėjant elektroninėms technologijoms, automatizavimo sistemose pradėti naudoti elektroniniai valdikliai, jutikliai ir jungikliai, leidžiantys sudėtingiau ir tiksliau valdyti mašinas.

5. Kompiuterių ir informacinių technologijų augimas (XX a. vidurys – pabaiga)

  - Skaitmeninis valdymas ir kompiuterių integravimas: septintajame dešimtmetyje kompiuterių plėtra pakeitė automatiką. Buvo pristatytos skaitmeninio valdymo (NC) mašinos ir pramoniniai robotai, leidžiantys automatizuoti labai specializuotas užduotis. Kompiuterinis projektavimas (CAD) ir kompiuterinė gamyba (CIM) sukėlė gamybos revoliuciją.

  - Programuojami loginiai valdikliai (PLC): 1968 m. buvo pristatytas pirmasis PLC, kuris tradicines relinėmis sistemomis pakeitė programuojamu elektroniniu valdymu – šiuolaikinės pramoninės automatikos kertiniu akmeniu.

6. Trečioji pramonės revoliucija ir modernioji automatizacija (nuo XX a. pabaigos iki dabar)

  - Pažangi automatizavimas ir robotika: XX amžiaus pabaigoje pramoniniai robotai buvo plačiai naudojami tokiose pramonės šakose kaip automobilių gamyba ir elektronika. Šie robotai buvo programuojami, todėl sudėtingas užduotis buvo galima automatizuoti tiksliau ir efektyviau.

  – Sistemų integravimas. Šiuolaikinės automatizavimo sistemos integruoja mechaninius, elektrinius ir skaitmeninius komponentus bei pažangias technologijas, pvz., dirbtinį intelektą (AI), didelius duomenis ir daiktų internetą (IoT), todėl gamybos procesai visiškai suskaitmeninami ir pažangūs.

7. Ateities tendencijos

  – Dirbtinis intelektas ir prisitaikančios sistemos: tobulėjant mašininiam mokymuisi ir didelių duomenų analizei, automatizavimo sistemos tampa vis išmanesnės, gali mokytis ir prisitaikyti, optimizuoti procesus realiuoju laiku.

  – Visiškai autonominės gamyklos (išmanioji gamyba): ateityje gali atsirasti visiškai autonominių gamyklų, kartais vadinamų „išjungta gamyba“, kur gamybos procesai yra visiškai kontroliuojami intelektualiomis sistemomis su minimaliu žmogaus įsikišimu.

Automatizavimas ne tik pakeitė gamybą, bet ir sukėlė revoliuciją tokiose srityse kaip transportas, sveikatos priežiūra ir paslaugos, atlikdamos svarbų vaidmenį tobulinant šiuolaikinę visuomenę. „Sanan“ skirta pramonės automatizavimui su IO moduliais, din bėgelių gaubtais, gnybtų blokais.